Vairuotojui likus be pinigų ar kitam darbuotojui vėžėjų (staiga susirgus, susižalojus, tapus nusikaltimo auka), reikalingų medicinos pagalbai ar grįžti į Lietuvą, galima kreiptis pagalbos į LR atstovybę. Atstovybės darbuotojai LR piliečiui suteiks galimybę susisiekti su artimaisiais ar kitais asmenimis Lietuvoje, kurie galėtų padėti finansiškai. Materialinė pagalba gali būti persiųsta dviem būdais:

siunčiant pinigų perlaidą, pasinaudojus tarptautinėmis skubių pinigų pervedimo sistemomis. Šiuo atveju pinigus nukentėjęs asmuo atsiims pats.

pageidaujamą pinigų sumą įnešant ar pervedant į užsienio reikalų ministerijos (URM) sąskaitą Lietuvoje. Šiuo atveju nukentėjusiam pinigai bus išmokėti atstovybėje.

Tik išimtiniais atvejais, jei darbuotojas arba tento/platformos/autovėžio ir kt., vairuotojas neturi artimųjų arba artimieji atsisako padėti nukentėjusiajam, įsitikinus, kad nėra galimybių kitais būdais gauti lėšų, pagalba gali būti suteikta iš valstybės biudžeto. Pilietis grąžina jam suteiktą valstybės materialinę pagalbą pervesdamas jam valstybės suteiktos materialinės pagalbos dydžio pinigų sumą į LR URM sąskaitą. Jeigu pilietis negrąžina jam suteiktos pinigų sumos per 3 mėnesius nuo sprendimo suteikti valstybės materialinę pagalbą priėmimo, ji iš piliečio išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka. Plačiau apie materialinės pagalbos teikimą galima perskaityti čia  http://keliauk.urm.lt/lt/materialine-pagalba.

Pasitaiko atvejų, kai Lietuvos vežėjų darbuotojai (vairuotojai) veždami negabaritinius, pilnus ar dalinius krovinius pažeidžia užsienio valstybėje nustatytas kelių eismo, muitinės ar kitas taisykles ir jiems tos šalies pareigūnai, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, taiko administracines nuobaudas ar baudžiamąją atsakomybę. Neretai tokiais atvejais šie asmenys kreipiasi į konsulinius pareigūnus, įrodinėdami savo nekaltumą vežant krovinį. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis LR konsuliniu statutu, konsuliniai pareigūnai negali būti teisiniais atstovais ir atstovauti Lietuvos piliečiams santykiuose su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis. Šiais atvejais konsulinių pareigūnų teikiama pagalba yra tokia: užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas vyktų mūsų piliečiui suprantama kalba (vertėjas) ir, jei iškelta baudžiamoji byla, kad būtų užtikrintas gynėjas (advokatas). Tai reiškia, kad, kaip ir Lietuvoje, taip ir užsienio valstybėje pažeidėjas neįgyja jokių privilegijų ir ginčus su teisėsaugos institucijomis sprendžia asmeniškai arba per advokatą.

Daugelyje LR atstovybių yra komercijos ir/ar muitinės atašė pareigybės. Šie darbuotojai gali padėti spręsti klausimus,

kroviniu birza, susidūrus su problemomis muitinėse, negaunant reikalingų dokumentų gabenant negabaritinius krovinius ir pan. Šitą niuansą verta žinoti todėl, kad tie, kurie bandys sulaikyti krovinį neteisėtai, galimai, nenorės santykių aiškinimosi diplomatiniame lygmenyje ir atsisakys savo ketinimų.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *